Aruba

Aruba.Seniausi vietos gyventojai buvo aravakų genčių indėnai. Salą 1499 m. atrado ispanų konkistadoras A. de Ocheda (Ojeda). Nuo 1527 m. ji priklausė Ispanijai. XVII a. I pusėje dėl Arubos varžėsi Ispanija, Didžioji Britanija ir Nyderlandai ir 1634 m. sala atiteko pastarajai. XVII-XVIII a. buvo svarbus jūrų prekybos ir iš Afrikos gabenamų vergų perskirstymo centras. 1863 m., panaikinus vergovę, sala patyrė ekonominį nuosmukį. Iki XX a. Arubos sala yra vidurio Nyderlandų Antilų kolonijos dalis, o nuo 1954 m. Nyderlandų Antilų federacijos narė. 1986 m. iš federacijos išstojo ir įgijo specialųjį statusą.  Jus neabejotinai pakerės nepaprastas vandens pasaulio grožis: skirtingų dydžių, spalvų ir formų žuvys, įvairiarūšiai augalai, koralai, jūros arkliukai, ežiai ir daugelis kitų gyvų organizmų, kuriuos skaidriojoje jūroje galima pamatyti plika akimi... O gal norite pasinerti į vandenyno gilumą su tikru povandeniniu laivu? Čia viskas įmanoma.
Arubos sala priklauso vienai iš Nyderlandų karalystės valdomų teritorijų, esančių netoli Venesuelos krantų. Nyderlandų Karalystė (Nyderlandai arba Olandija) – federacinė valstybė, sudaryta iš Nyderlandų europinės dalies, esančios vakarų Europoje, prie Šiaurės jūros, besiribojančios su Belgija ir Vokietija bei Nyderlandų Antilų ir Arubos. Salos plotas yra 193 km2, tai pati mažiausia ir labiausiai į vakarus nutolusi sala Karibų jūroje.

Karibai (ispanų k. Caribe; prancūzų k. Caraïbes; olandų k. Caraïben; portugalų k. Caribe arba Caraíbas) – Amerikos regionas, kurį sudaro Karibų jūra, jos salos (tarp kurių yra ir Arubos sala) ir aplinkinės pakrantės. Regionas yra į pietryčius nuo Šiaurės Amerikos, į rytus nuo Centrinės Amerikos ir į šiaurės vakarus nuo Pietų Amerikos.
Arubos salos krantų linijos ilgis siekia 68,5 km. Joje nerasime aukštų kalnų ar neįveikiamų viršukalnių, nes paviršiuje dominuoja žemos kalvos, kurios prieš daugelį metų susidarė iš klinties (nuosėdinė uoliena iš mineralo kalcito). Arubos salos ilgis yra 30 km., o plotis 9 km. Taigi, tikrai nedidelis, bet vienas iš įspūdingiausių kurortų visame pasaulyje.
Nors lietuviams ši sala dar tebėra atradimas, tačiau svarbiausia ūkio šaka šioje šalyje – turizmas. Pavyzdžiui, 1999 metais Aruboje apsilankė 970 000 turistų, daugiausiai iš jų buvo amerikiečiai.

Išvykstant iš šio rojaus kampelio Oranjestado oro uoste Jus pasitiks vietinės moterys, kurios, kaip pagarbos ženklą, uždės ant kaklo pintą gėlių vainiką. Taip arubiečiai išreiškia savo dėkingumą bei norą, kad kuo daugiau turistų aplankytų jų salą dar kartą, nes turizmas yra pagrindinis jų pragyvenimo šaltinis.

Be pelningojo turizmo verslo, saloje klesti naftos perdirbimo (ji atgabenama iš Venesuelos ir Meksikos), naftos chemijos, elektrotechnikos, maisto (romo, tabako) pramonė, laivų remontas. Auginami citrusiniai vaisiai, daržovės, tabakas. Saloje trūksta geriamojo vandens, todėl jis nuolat gėlinamas.

Svarbiausias uostas – Oranjestadas, netoli jo yra tarptautinis oro uostas.

Aruboje registruota apie 71,5 tūkstančio gyventojų. Dauguma vietinių vadina save „arubiečiais“. Senaisiais laikais dabartinėje salos gyventojų teritorijoje savo šaknis buvo įleidę indėnų gentys. Stiprią įtaką salos žmonių įsikūrimui darė ispanų ir nyderlandų emigrantai. Indėnų genties palikimas akivaizdus ir šiuolaikinėje visuomenėje: žodis „aravakas“ Aruboje žinomas labiau nei daugumoje kitų Karibų salų gyventojų. Ir nors indėnų gentys šioje teritorijoje pilnai asimiliavosi dar XIX amžiaus viduryje.Saloje drabužių dėvėjimo normos nėra nustatytos, bet gyventojai, atrodantys tarsi būtų paplūdimyje, paprasčiausiai neįleidžiami į daugumą restoranų ir naktinių klubų. Oficialiuose renginiuose ir priėmimuose tokie „paplūdimio“ svečiai taip pat nepageidaujami. Vasarą dėvimi drabužiai pakankamai neoficialūs, bet konservatyvūs ir atitinkantys vietines salos tradicijas. Arubiečiai nedėvi trumpų vasarinių kelnių mieste, o maudymosi kostiumais pasipuošia tik paplūdimyje arba baseine. Tačiau daugelyje viešbučių drabužių dėvėjimui neskiriama jokių papildomų sąlygų ir priimtos labai laisvos aprangos normos. Atvykėliams vietinių gyventojų siūlomos aprangos taisyklės dažniausiai visiškai nesvarbios – pakanka tinkamo ilgio kelnių  ar suknelės, o marškiniai ar palaidinės turėtų būti klasikinio stiliaus. Nors yra visas tinklas įvairiausių užeigų, pavyzdžiui kazino, kuriuose yra keliami nemaži aprangos reikalavimai: drabužiai turi atitikti vietinių gyventojų lygio aprangą

Aruboje naudojama oficialioji nyderlandų kalba, tačiau praktiškai visi salos gyventojai puikiai kalba anglų ir ispanų kalbomis. Be to, kasdieniniame gyvenime arubiečiai tarpusavyje naudoja taip vadinamą „papiamento“, kuri, pasirodo, yra nyderlandų, ispanų, portugalų ir anglų kalbų bei vietinių indėnų tarmės mišinys.

Orai Aruboje: