Reikjavikas

Europa Azija Australija Karibai Afrika Šiaurės Amerika Pietų Amerika Naujoji Zelandija Aliaska

Islandija – tai mažytė valstybė, įsikūrusi taip pat vadinamoje saloje. Čia gyvena vos apie 300 tūkstančių gyventojų. Reikjavikas – miestas Islandijos pietvakariuose, Islandijos valstybės sostinė, didžiausias šalies miestas ir šiauriausia pasaulio sostinė. Visas sostinės regionas yra sudarytas iš aštuonių savivaldžių vienetų, įskaitant patį Reikjaviką. Tai pagrindinis šalies uostas, išsidėstęs prie Faxaflói įlankos. Yra tarptautinis oro uostas.Islandų kalba Reikjavikas reiškia „padūmavusi įlanka“. Taip jį pavadino pirmasis gyventojas Ingólfuras Arnarsonas, 870 m. pamatęs iš geizerių kylančius garus. Iki XVIII a. toje vietoje, kur dabar Reikjavikas, nebūta jokio miesto, nors jau 930 m. čia įkurtas Altingas – seniausias pasaulio parlamentas. Tačiau 1752 m. Danijos karalius padovanojo Reikjaviko žemę „Innrettingar“ korporacijai, čia netrukus pastačiusiai kelis namus, kuriuose sutilpo visa vilnos gamybos pramonė – miesto egzistavimo priežastis. Dėl geizerių čia galima lauke maudytis net žiemą – siautėjant pūgai. Saulėtą dieną vakaruose stūksantis Snaefelsjokulo ledynas atrodo lyg melsvas krištolas, o į pietryčius nutįsta mėnuliški kalnų peizažai. Vasarą galima vidurnaktį sėdėti pakrantėje ir stebėti, kaip saulė trumpam šmurkšteli už horizonto ir netrukus vėl pakyla.

Reikjavike ir jo apylinkės sutelkta apie 2/3 visos Islandijos pramonės. Išvystyta žuvies apdirbimo, laivybos, maisto, lengvoji pramonė. Yra universitetas, meteorologijos, vulkanologijos institutai. Miesto apšildymą užtikrina geoterminiai vandenys. Yra nacionalinis muziejus, valstybinė dailės galerija, katedra (XVIII-XIX a.).Miestas įsikūrė apie 874 m. toje vietoje, kur išsilaipino pirmieji norvegai. 1786 m. buvo suteiktos miesto teisės. Nuo 1944 m. – Islandijos sostinė.

Lankytinos vietos:

Halgrimo bažnyčia yra aukščiausias pastatas Islandijoje. Galima pakilus liftu apžiūrėti miestą.

Reikjaviko katedra.

Parlamentas.

Nacionalinis muziejus.

Leifui Eriksonui skirtas paminklas. Šis islandas atrado Ameriką.

Reikjaviko muziejus saugo sagų kolekciją nuo viduramžių laikų.

Detifoso (Dettifoss) krioklys - tai šiaurinėje Islandijoje, Jokulsargljufur nacionaliniame parke esantis krioklys, kuris yra laikomas vandeningiausiu Europoje. Skaitykite daugiau

Didysis geizeris (Geysir) - tai garsiausia karštųjų versmių ir purvo klanų vieta Islandijoje, o taip pat ir viena iš lankomiausių vietų šioje šalyje.

Dimmuborgir - tai yra lavos labirintai. Islandų folklore sakoma, kad šioje vietoje atsirado blogis ir piktieji troliai.

Eroivajokudlis - naujausias suaktyvėjęs ugnikalnis Islandijoje yra Eroivajokudlis (Eyjafjallajökull), kuris išsiveržęs praėjusią savaitę į atmosferą paskleidė didelį vulkaninių pelenų debesį, dėl kurio didžiojoje dalyje Europos buvo uždaryta oro erdvė, atidėti lėktuvų skrydžiai.

Glaumbaeris (Glaumbaer) - tai gyvenvietė, kurioje yra įrengtas muziejus po atviru dangumi. Čia yra galimybė pažinti islandų kultūrą, buitį, apžiūrėti tradicines islandų trobeles iš durpių.

Glymur krioklys yra aukščiausias krioklys Islandijoje. Jo aukštis 196 m. Krioklio vanduo krenta į kalnų tarpeklį. Skaitykite daugiau

Gulfoso krioklį išgraužė Hvitos upė. Išvertus į lietuvių kalbą, krioklio pavadinimas reiškia "Auksinis krioklys". Skaitykite daugiau

Hekla yra vienas aktyviausių Islandijos ugnikalnių. Jo aukštis 1491 m. Ugnikalnio papėdėje galima išvysti lavos laukus. Skaitykite daugiau

Kleifarvatno ežeras, esantis Reykjenes pusiasalyje netoli nuo Islandijos sostinės Reikjaviko, nuolat senka. Skaitykite daugiau

Lagarfljot ežeras, dar vadinamas Logurinn vardu, yra rytinėje Islandijos dalyje. Šis ežeras užpildo ledynų sukurtą slėnį. Viena saga pasakoja, kad ežere gyvena Lagarfjotsormur pabaisa.

Myvatno ežeras yra šiaurinėje Islandijos dalyje. Šiose vietose vyksta dažnai žemės drebėjimai, galima išvysti daugybę ugnikalnių.

Skaftafelio nacionalinis parkas - tai antras pagal dydį Islandijos parkas. Jame galima matyti ledynus, krioklius, lavos srautus. Parkas yra šalia didžiausio Europoje ledyno Vatnajokull, kurio plotas apie 8000 kv. km.

Snaefelsnes (Snæfellsnes) pusiasalis, esantis Vakarinėje Islandijos dalyje, yra minimas viename iš Ž. Verno romanų. Šiame pusiasalyje yra įrengtas Snæfellsjökull nacionalinis parkas, kuriame galima išvysti turbūt visus įdomiausius Islandijai būdingus gamtovaizdžius.

Stong gyvenvietė - 1104 m. per Heklos išsiveržimą buvo uždengta storu pelenų sluoksniu.

Tingveliras yra viena svarbiausių istorinių vietovių Islandijoje, jame galima aplankyti vietą, kur nuo X a. rinkdavosi seniausias pasaulyje islandų parlamentas Altingas . Tingveliro nacionalinis parkas yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Žydroji lagūna - tai yra didelis melsvai žalias geoterminių šaltinių maitinamas ežeras.

 Ką valgo islandai?
Žuvį. Rūkytą, marinuotą, sūdytą ir net pūdytą. Lašišą, otą, plekšnę, silkę, menkę, ryklį. Šviežios žuvies galima gauti ištisus metus. Veikia daugybė restoranų, kurie specializuojasi ruošdami jūros gėrybių patiekalus. Kaip ten su tuo pūdytu rykliu? Taip taip islandai mėgsta pūdytą, pikantiško skonio, amoniaku kvepiančią ryklio mėsytę. Ji patiekiama su islandiška degtine – Brennivin.
Mėsą. Mėgstama aviena. Valgoma jos galva ir net raugintos avino sėklidės. Taip pat jautiena, laukinių paukščių ir gyvulių mėsa, pradedant kormoranais ir baigiant  šiaurės elniais.
Sriubas. Dažniausiai verdamos iš avienos arba žuvies su daržovėmis (bulvėmis, morkomis, porais).
Duoną. Valgoma tradicinė ruginė duona. Kepamos plokščios ir minkštos ruginės duonelės, tituluojamos vienomis sveikiausių pasaulyje.
Pieno produktus. Islandai valgo daug pieno produktų. Populiariausias tirštą jogurtą primenantis – skyr. Jis maišomas su mėgstamais vaisiais, grūdais ar valgomas tiesiog apibarstytas cukrumi.
Desertus. Kepiniuose jaučiasi danų virtuvės įtaką. Gaminami įvairūs pyragai ir sluoksniuoti tortai. Riebaluose kepami žagarėlius savo išvaizda primenantys kleinur.

Laimėjimai:

Islandai neseniai 2010m.susikaupė stebėjo savo milžiniško galingumo vulkano Ejafjadlajokudlio išsiveržimą, stebėjo ir jautė,kad turi 2 galimybes-viena, greitai sėsti į laivus ir  išplaukti gyventi kitur ,antra- kantriai laukti,kol liausis siautėjęs vulkanas ir vėl daug dirbti, valyti pelenais nuklotus namus,gatves ir net laukus,kad gyvuliai galėtų ėsti žolę.Su didžiule ekonomine krize kovojanti Islandija turi ir dar kuo džiaugtis: pasak statistikos tarnybos, pernai šalyje fiksuotas didžiausias gimstamumo procentas Europoje.Praėjusiais metais gimstamumo procentas Islandijoje buvo 2,14 vaiko vienai moteriai.