Cairns

Cairns (Kernsas)

Plaukiant kruiziniu laivu nuo Brisbano link Australijos Šiaurės, į Cairns (Kernsas) pusę, galima sutikti dar vieną pasaulio stebuklą. Netoli Ingamo miesto yra Volameno krioklys. Būtų gana sunku įsivaizduoti kokį vaizdą ir kokią gyvūniją galima sutikti šiame regione. Atogrąžų miško širdyje vingiuoja Stouni Krykas. Srovei greitėjant, upokšnio tėkmėje pasirodo sūkuriai ir verpetai. Vanduo kaskadomis leidžiasi į vingiuotą, siaurą tarpeklį ir tuomet be jokio perspėjimo krenta nuo 278 metrų aukščio skardžio į tekančią upę. Štai toks Volameno krioklys - sidabrinė juosta, nerianti žemyn pro ūkanotus raudonojo vyno spalvos, mėlynus ir violetinius ratilus. Stouni Krykas vienas iš daugelio upokšnių, ištekančių iš Šiaurės Kvinslendo pakrantės kalnagūbrių ir plynaukštės kraštu pasiekiančių Herberto upę. Čia, pietiniame didžiausios Australijos atogrąžų girios pakraštyje, augalų ir gyvūnų įvairovė kur kas didesnė nei kituose šalies regionuose. Apsišarvavus kantrybę galbūt pavyks pamatyti apsnūdusį oposumą, milžiniškąją medvarlę ar 6 metrų ilgio pitoną. Šioje vietoje galima sutikti ir visai smulkių pečialindų, ir neskraidančių, beveik žmogaus dydžio kazuarų. Iš vabzdžių čia paplitę mėlyni rankos ilgumo vikšrai ir drugiai, kurių išskleistų sparnų plotis siekia 250 milimetro. Žinoma, čia rasite ir ančiasnapį: tyliai prisiartinę prie vandens ir galbūt jums pavyks išgirsti plokščios jo uodegos pliaukštelėjimą ar išvysti šmėkščiojantį sidabriškai rudą jo kailį.

Kai kurios rifo atšakos rangosi aplink realias salas, tiksliau tariant, ilgo panirusio gūbrio viršūnes. Nepaprastą Didįjį Barjerinį rifą sudaro apie 3000 atskirų koralinių rifų, salų, seklumų ir lagūnų, ir visi šie dariniai išgyvena skirtingus evoliucijos etapus. Tai 10000 metų trukusio darbo rezultatas. Metų, per kuriuos vandenyno gylis po paskutiniojo ledynmečio pakilo iki šiandieninio lygio. 
Šį stulbinantį statinį projektuoja ir lipdo milijonai smulkučių beveik 350 skirtingų rūšių koralinių polipų. Jie giminingi medūzoms, kiekvieno jų burną viršuje juosia čiuptuvėlių lankas. Kiekvienas polipas siurbia iš jūros kalcio karbonatą ir paverčia jį klintiniu kiautu. Milijardai tokių suaugusių kiautų sudaro rifus. Tačiau polipai savo klintine priedanga turi dalintis su mikroskopiniais augalais - simbioziniais vienaląsčiais dumbliais, jie šviesoje anglies dvideginį ir vandenį paverčia angliavandeniais ir deguonimi. Polipai absorbuoja šias medžiagas mainais išskirdami nitratus ir kitas panaudotas medžiagas. Taigi koralų rifai gali formuotis tik tose vietose, kur gausu saulės šviesos, švariose, sekliose jūrose, negilesnėse nei 40 metrų. Lankytojų akiai rifas simbolizuoja grožį ir ramybę, tačiau čia vyksta žūtbūtinė kova dėl maisto ir vietos po saule. Džiugu yra žinoti, jog dėl turizmo poveikio koralai nukenčia nežymiai, nuo valdžios išmintingo saugojimo, šis stebuklas gali mus džiuginti savo neapsakomu grožiu ir išlikti. Norint išvysti šį nuostabų pasaulį verta panerti po vandeniu ir tai pamatyti realiai. Kruizinių laivų kompanijos ir vietiniai rengia povandeninius turus. 

Kernsas yra populiarus ir lankomas tarp tų, kurie atvyksta pamatyti Didijį Barjerinį rifą, kuris, taip pat, egzistuoja, kaip pasaulio stebuklas. Didysis barjerinis rifas - Kvinslendo pakrantės brangakmenis. Šis gamtos stebuklas, tviskantis net iš Mėnulio matomais žydrais, melsvai violetiniais, ryškia mėlynais ir skaisčiai baltais atspalviais, yra viena iš gražiausių mūsų planetos vietų, todėl keista, kad pirmieji Didįjį Barjerinį rifą išvydę europiečiai taip šykštėjo epitetų.