Tikras rojus, kurį galite pamatyti žemėje. Gniaužiantys kvapą vaizdai pasitinka, kuomet artėji prie Prince Rupert miesto. Siauras įplaukimas, daugybė salelių ir mistinis rūkas. Oras Aliaskoje tikrai nebūna tropinis, tačiau nedažnai kur galėsite pasigėrėti tokiais vaizdais, ir oras tam tikrai nebus kliūtis. Ar esate matę vaivorykšte, kelis kartus dienoje? Čia tikrai pamatysite ir net ne vieną vaivorykštę, bet dvigubai ar trigubai didesnes, nei kada matėte. Mistinio grožio, salelė Prince Rupert tiesiog, keri, žavi ir kitaip pamalonina lankytojų akis. 

Uostas Prince Rupert, Britiškoje Kolumbijoje, priklauso Kanadai, tačiau Aliaska randasi visai pašonėje, maždaug už 60 kilometrų. Tik apie 16 000 tūkstančių gyventojų turintis miestas yra viena pagrindinių stotelių, keliaujant kruiziniu laivu po Aliaską. Nuostabaus ir kerinčio grožio Prince Rupert tik 1910 metai gavo dabartinį savo vardą. Nors šis kraštas skaičiuoja seniausius laikus, kur buvo okupuojami regionai. Šiandieniniai miesto turai, lankytojams siūlo, puikią galimybę nukeliauti tūkstančius metų atgal ir apsilankyti muziejuose, ir kasinėjimo vietose, kur gerai matomi įrodymai, jog kadaise čia glaudėsi pirmosios pasaulio tautos.

Ypač tiems, kurie myli laukinę gamtą, Prince Rupert paliks neišdildomą įspūdį, juk čia gyvena grizliai, banginiai, ereliai ir kiti retai sutinkami gyvūnai. Jei atvyksite gegužį ar liepą, labai tikėtina, jog bus rengiami turai, kuriuose galėsite išvysti orkas, jūrų liūtus, delfinus ir kitus vandenų gyventojus. 

 Garsioji Creek gatvė, kurią puošia lankytojų ir vietinių mėgstami namukai virš vandens. 

Mistinis Ketchikan, daugiausiai lietaus gaunantis miestas, visoje šiaurės Aliaskoje. Dar kitaip vadinamas "Salmon capital of the world"  (pasaulinė lašišos sostinė). Ketchihan miestas siūlo puikias atrakcijas: buriavimas miglotuose fiorduose, kalnų žygiai, pasivaikščiojimas po parduotuvėles ir meno galerijas.

Menas gana svarbus Ketchihan'e. Miestas gali pasigirti gausa vadinamųjų "totem-pole" (Totemo stulpas) - tai monumentinis paminklas, išskaptuojamas iš masyvaus medžio (dažniausiai kedro, tujos). Totemo stulpai daugiausia statomi Šiaurės Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantėje gyvenančių indėnų (haida, odžibvių, cimšų, tlingitų ir kt.), nors panašius paminklus stato ir mapučiai, maoriai, ainai. Šie stulpai artimai siejasi su totemizmu – juose vaizduoti genties totemai, jų hierarchija, giminės linija. Totemo stulpai niekad nebuvo stabais, tačiau jie turėjo svarbią reikšmę genčiai – prie jų buvo švenčiamos šventės, atliekami ritualai.

Kadangi totemo stulpai gaminti iš ne itin patvarios medienos,    jie greitai nunykdavo, todėl išlikę tik keletas stulpų, statytų iki  1800 m. XIX a. pab. stulpų statyba labai sumenko dėl              intensyvios genčių asimiliacijos, tačiau XX a. ši praktika  atgaivinta, tiesa, daugiau dėl turistinių paskatų.Aukščiausias pasaulyje totemo stulpas (56,4 m) stovi  nedideliame Alert Bėjaus miestelyje, Britų Kolumbijoje    (Kanada). Jį pastatė kvakiutlų gentis.

Petersburg 

Nusifotografuokite Petersburg vietovėse ir parodykite savo draugams nuotrauką, tikriausiai jie sakys, jog jūs buvote Norvegijoje, kokiame kaimelyje.

Taip yra todėl, jog Petersburg miestelį puošia Skandinaviškas stilius: balti, tvarkingi namai su gėlėmis palangėse. Tai nėra atsitiktinis variantas. Petersburg miestas buvo rastas Norvegų imigranto Peter Buschmann 1890 metais. Šis žmogus, tuo metu, ten nuvyko atidaryti žuvų fabriką. Iki šių dienų Petersburg ir kiti Aliaskos miestai ir pakrantės, verčiasi žuvininkyste, dėl gausos žuvų vandenyse. Kai kurie fabrikai išaugę į dideles industrijas, o kiti visai mažyčiai, valdomi šeimos verslo. 

Šiame mažyčiame mieste, visi žino gyventojų vardus. Malonūs žmonės, šeimyniniai verslai, kuklios parduotuvėlės, tvarka ir gamtos natūralumas, sukuria ramią, relaksuojančią ir sugrįžti kviečiančią aplinką. Čia tikrai nematysite gausos turistų, besitrankančių nugaromis ir trikdančių jūsų ir vietinių ramybę. 

Sustoję pailsėti, pasimėgaukite įvairia miesto virtuve, kurioje tikrai rasite jūros gėrybių.

Sitka (angl. Sitka) – gyvenvietė JAV, pietų Aliaskoje, Aleksandro salynui priklausančioje Baranovo saloje. Beveik 9000 gyventojų (2005 m.). Yra jūrų uostas, Rocky Gutierrez oro uostas (gretimoje Japonų saloje), Arkangelo Mykolo soboras.

Gyvenvietės pavadinimas kilęs iš vietinių indėnų tlinkitų kalbos žodžio Sheet’ká, reikšiančio „žmonės iš už Ši“ (Baranovo salos).

Vietovė nuo seno buvo gyvenama indėnų tlinkitų. 1799 m. rusų gubernatorius Aleksandras Baranovas čia įkūrė gyvenvietę. 1802 m. indėnai surengė sukilimą, sugriovė miestą ir išžudė kolonizatorius. 1804 m. čia vėl grįžo Baranovas ir užpuolė tlinkitų fortą bei sėkmingai atkūrė gyvenvietę, kurią pavadino Novoarchangelsku. 1808 m. gyvenvietė tapo Rusijos valdų Amerikoje administraciniu centru. 1848 m. pastatytas soboras, kuriame rezidavo Aliaskos, Kamčiatkos, Kurilų ir Aleutų salų vyskupas. 1840 m. švedai ir suomiai Sitkoje pastatė liuteronų bažnyčią. Gyventojai vertėsi daugiausia prekyba jūrinių ūdrų kailiais. 1867 m. Sitka kartu su kitomis Rusijos kolonijomis parduota JAV.

Sitka mieste turistams vertėtų aplankyti keletą populiarių vietų:

Isabel Miller muziejus  Sitkos istorijos muziejus, kuriame atskleidžiami Rusijos ir Amerikos istorijos faktai.

Achangel šokėjos  Kuomet į miestą atvyksta kruiziniai laivai, autentiški istoriniai šokiai demonstruojami gyvai.

Sitkos nacionalinis istorinis parkas  fortų ir totem stulpų parkas, atskleidžiantis gilią ir spalvotą krašto istoriją.

St. Michael katedra  buvusi visiškai sudeginta 1966 metais, dabar atstatyta ir papuošta istorinėmis iš ugnies išgelbėtomis ikonomis. 

Rusų vyskupo namas  pastatytas 1842 metais, rusų vyskupui, vienas iš seniausių rusiškų architektūros pavyzdžių Amerikoje. 

Pilies kalva  Baranofo kalva, ant kurios kadaise stūksojo pilis. Autentiška vieta nuotraukoms !

Pietryčių Aliaskos indėnų kultūros centras  dar vienas istorijos centras, kuriame daug įdomios informacijos ir vaizdinių.

Raptor centras  paukščių, daugiausia erelių, ligoninė.

Sheldon Jackson muziejus vienas iš pirmųjų Aliaskos pastatų, pastatytų 1895 metais, šiandien siūlančių aplankyti puikia galeriją.

Juneau

Miestas JAV, Aliaskos valstijos sostinė. Įsikūręs prie Gastino kanalo, priešais Aleksandro archipelagą. 30 987 gyventojų. Miestas įkurtas 1881 m. kaip aukso kasybos ir prekybos centras. Pavadintas pagerbiant aukso kasėją Joseph Juneau. Populiariausios industrijos: turizmas, žvejyba, popieriaus pramonė.

Juneau vieta kerinčių kalnų apsuptyje atrodo lyg mažas stebuklas. Neapsakomo grožio gamta, kalnai, miškai, įlankos, gyvūnija ir augalija. Tai puiki vieta tyrinėjimui, sportui ir poilsiui. 

Ledynų įlanka

Tarp Juneau ir Yakutat yra vienas iš pasaulio stebuklų Aliaskos ledynų įlanka. Šie ledynmečio ledynai Aliaskoje pamažu atsitraukia ir užleidžia vietą sugrįžtantiems augalams ir gyvūnams. Kiekvieną vasaros dieną Ledynų įlanka aidi nuo su trenksmu krintančių ir vandens purslus taškančių daugybės ledo gabalų. Kai kurie šių milžiniškų luitų dydžiu prilygsta net daugiaaukščiui namui. Jie atskyla nuo aukštai virš šaltų įlankos vandenų iškilusių ledo sienų. Ledynų įlanka atsišakoja nuo ledinio sąsiaurio, jungiančio ją su Aliaskos įlanka. Labai iš lėto žemė neriasi iš ledo kiauto vėl atidengdama plikas uolas, o augalai ir gyvūnai susigrąžina maždaug prieš 4000 metų per ledynmetį prarastą teritoriją. 

Kai Britų keliautojas kapitonas George'as Vancouveris Didžiosios Britanijos karo laivu "Discovery" aplankė ledinį sąsiaurį 1794 metais, Ledynų įlankos dar nebuvo. Toje vietoje jis matė tik masyvaus ledyno pakraštį - daugiau kaip 16 km ilgio ir 100 metrų aukščio ledo sieną. Tačiau po 85 metų čionai atplaukęs amerikiečių gamtininkas ir rašytojas Johnas Muiras buvusio ledyno vietoje jau surado įlanką. Ledas buvo atsitraukęs į žemyną apie 77 km, iki pat kalnų slėnio. 

Šiandieną šioje vietovėje, paskelbtoje Ledynų įlankos nacionaliniu parku, ledo fiordai jau įsirėžę iki 100 km gilyn į žemyną. Savo kelyje jie kerta tankius pakrantės miškus, kol galiausiai pasiekia pilkas uolas ar vieną iš 16 ledynų, besileidžiančių iš JAV ir Kanados sieną saugančių aukštybių. Horizonte viena šalia išsirikiavusios didingos viršukalnės. Aukščiausia Fervederio kalno - 4670 m aukščio. Kalnų viršūnės stūkso aukštai iškilusios virš neaprėpiamų sniego ir ledo platybių, maitinančių ledynus. 1879 metais Johnas Muiras įkopė į debesyse paskendusią Fervederio viršūnę. Jis rašė apie saulės nutviekstus pasakiškus sparnuotų debesų kontūrus, apie saulėje spindinčius žalius fiordų vandenis, apie bekraščius akinamo baltumo ledo laukus. Jis nupasakojo nežemiško didingumo aušrą, kaitrią raudoną žaižaruojančią ant aukščiausio kalno viršūnės. "Didinga vizija pranyko,  - rašė pakerėtas šio reginio Muiras, - lėtai blėstančiame tūkstančių ryškių atspalvių virsme į blyškiai gelsvą ir galiausiai visa užliejančią baltą blyškumą". Tokių reginių galima pamatyti ir šiandien, trūkinėjantiems ir dejuojantiems ledynams besileidžiant žemyn nuo ledinių aukštumų. 

Vasarą polaidžio vanduo šniokščia giliai po ledu, išgrauždama olas ir tunelius. Juos galiausiai nebeatlaikęs svorio su griausmu užgriūna tirpstantis ledas. Pastaruosius keletą šimtmečių iškritusio sniego kiekis nekompensuoja vasarą ištirpusio vandens. Jo netekdami ledynai traukiasi vidutiniškai po 400 metrų per metus. Per vieną septynerių metų laikotarpį Mjuro ledynas atsitraukė net 8 kilometrus. 

Traukiantis ledui mokslininkai gali ištyrinėti, kokia seka į šią žemę sugrįžta gyvybė. Pirmiausia vos tik apsinuoginusias uolas aptraukia plonas dumblių (smulkiausių augalų) sluoksnis. Jis paruošia dirvą samanoms ir kerpėms. Ši danga pamažu pasidengia trapiu, tankiu geltonos sutrūnijusios medienos kilimu - ledyno suneštomis nuolaužomis, kurios yra ne kas kita, o senovės miškų, žaliavusių dar prieš ledynmetį, liekanos. Taip pamažu susidaro dirvožemio sluoksnis, kurį pagerina azotą asimiliuojančios bakterijos, besidauginančios sausame trūnėsių kilime. Suveša žemaūgiai alksniai ir gluosniai, juos vėliau nustelbia juodųjų tuopų giraitės. Šios galiausiai užleidžia vietą eglių ir cūgų miškams, šiandieną jau ošiantiems bemaž visoje pakrantėje. Įsitvirtinus augmenijai, čionai persikelia augalais mintantys gyvūnai, o jų pėdomis atseka vilkai ir kiti plėšrūnai. Vasarą milžiniškų ledkalnių atsiskiriančių nuo ledyno pakraščių, prieglobstyje įsirengtose saugyklose jauniklius veda paprastieji ruoniai. Kitas vasarą dažnas svečias - kuprotieji banginiai, užaugantys iki 14 metrų ilgio, nardantys įlankos vandenyse po žiemos, praleistos Havajuose. Johnas Muiras susižavėjęs gėrėjosi vaizdiniu, kaip randasi nesuskaičiuojama daugybė ledkalnių, parašydamas, kaip jie "daugybę kartų iškyla ir vėl panyra, kol galiausiai suranda pusiausvyrą ir nuplaukia tolyn tarsi mėlyno krištolo salos - pagaliau išsilaisvinusios iš šimtmečius jas tvirtai laikiusio lėtai slenkančio ledyno gniaužtų". 

Seward

Dar viena puiki ir graži vietelė, jūsų kelionei Aliaskoje. Kaip ir visur, čia taip pat vyrauja kalnai, natūralios gamtos gausa, kvapą gniaužiantys vaizdai ir puiki galimybė pakeliauti, pažinti ir atsipalaiduoti. Žavingas uostą, turintis miestas. Sakoma, jog nuo čia prasideda Aliaska, prasideda ar ne, tačiau tai labai specifinis ir savitą stilių turintis miestas. Seward yra savotiškas "įėjimas" į Kenai fiordų nacionalinį parką. Baidarių sportas ir žuvininkystė čia pirmauja, pagal pramogų ir veiklos galimybes. Taip pat, čia populiarios šunų rogių tempiamos rungtynės. 

Jei nusprendėte pasilikti čia ilgesniam laikui, nėra bėdos, apgyvendinimo paslaugas teikiančių viešbučių pakaks, galėsite pasirinkti pagal jūsų biudžetą, taip pat iš anksto galite užsisakyti kambarius internete. Tradiciškai geriausia pasibūti Seward mieste iki 3 dienų. Per tą laiką, tikrai spėsite susipažinti ir tyrinėti apylinkes. Jei atvykote kruiziniu laivu iki Ankorridžo, turite puikią galimybę visuomeniniu transportu ar nuomota mašina atvykti iki Seward, tuo būdu pamatysite daugiau Aliaskos gražiųjų vietų.

Seward verta rinktis ir dėl puikių vietų piknikams, ar gi nebūtų šaunu su draugų kompanija ar šeima, surengti iškyla, kuomet jus supa kalnai, gaivus oras ir natūrali gamta?

Vaikams šis miestas, taip pat turi pasiūlyti daug veiklos, kaip ir suaugusiems ir senjorams. Visų amžių grupių žmonės, bus sutikti maloniai su paslaugų įvairove. 

Anchorage (Ankoridžas) - didžiausias Aliaskos miestas.

Pirmiausia čia atvykus, turistus pasitinka gausybė parduotuvių su suvenyrais ir meno dirbiniais. Tačiau parduotuvės, tai ne vienintelis dalykas, ką šis miestas turi. Puikūs kraštovaizdžiai ir gausa lankytinų vietų - čia to netrūksta. Kai kurie, čia praleidžia dienas stebėdami gamtą, kiti sportuoja, kopia į kalnus ar renka uogas, o gal tiesiog vaikšto po apylinkes. Neįmanoma vaikščiojant gatve nesutikti dviračiu važiuojančio žmogaus, čia jų daugybė, tokiu galite būti ir jūs. Puiki transporto priemonė norint pakeliauti po apylinkes. 

Ankoridžas atrodo įspūdingai tiek dieną, tiek naktį. Organizuojami specialūs turai visais paros laikais, norint supažindinti su apylinkėmis. Kalnai su snieguotomis viršūnėmis iškilę virš miesto pastatų, parkai, žaluma ir gyvūnija, Ankoridžą puošia tiek žiemą, tiek vasarą. Tikrai rasite, ką veikti mieste atvykę trumpam ir ilgam laikui. 

Labai įdomi vieta ir mažam ir dideliam yra miesto zoologijos sodas. Beveik 50 metų gyvuojantis zoologijos sodas džiugina ne tik gyvūnų gausa, bet ir organizuojamais pasirodymais. Baltieji lokiai, vilkai, paukščiai ir gausybė kitų mielų padarų, kuriuos galite aplankyti čia. Bilieto kaina nedidesnė, nei 12 dolerių, mažiausieji įeina nemokamai.

<!-- OPENTRACKER HTML START -->
<script src="http://script.opentracker.net/?site=www.kruizineskeliones.lt"></script> <noscript><a href="http://www.opentracker.net" target="_blank"> <img src="http://img.opentracker.net/?cmd=nojs&site=www.kruizineskeliones.lt" alt="Web Analytics" border="0"> </a></noscript>
<!-- OPENTRACKER HTML END -->