Venecija

Europa Azija Australija Karibai Afrika Šiaurės Amerika Pietų Amerika Naujoji Zelandija Aliaska

VENECIJA

Venecijos miestas įkurtas V amžiuje, nuo XIII a. tapo svarbiu jūrų uostu ir iki XV a. turėjo didžiulę įtaką šiaurės Italijoje ir rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje, daug kolonijų, garsėjo savo pirkliais ir amatais. Palaipsniui Venecija savo įtaką prarado (ypač dėl turkų antpuolių), o 1797 m. pateko į Austrijos valdžią. Prie Italijos karalystės Venecija prijungta 1866 m.Nuo 1987 m. Venecija įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Venecija žymi visame pasaulyje dėl savo kanalų. Ji pastatyta ant žemų, dumblinų Adrijos jūros vandenų, kurie reguliariai patvinsta. Miestas turi 118 salelių ir apie 150 kanalų. Salos, ant kurių stovi miestas, yra sujungtos apie 400 tiltais. Senamiestyje tiltai naudojami kaip keliai, o visas transportas yra ant vandens arba ant kojų. XIX a. Venecijoje pastatyta geležinkelio stotis. Venecija yra didžiausias Europos miestas, kuris pasižymi mažiausiu automobilių skaičiumi.

Klasikinė Venecijos valtis yra gondola. Tačiau šiuo metu gondolomis naudojasi tik turistai arba gyventojai vestuvių ar kitų švenčių proga. Neatsiejama Venecijos dalis gondolos tapo nuo XI amžiaus. Grakštaus korpuso, plokščiadugnis laivelis labai tinka plaukioti siaurais kanalais, o nežymus pirmagalio išlenkimas atsveria irkluotojo jėgą ir neleidžia gondolai sukinėtis ratais. 1562 m. buvo paskelbtas nutarimas, reikalaujantis visas gondolas dažyti juodai, kad gyventojai liautųsi demonstravę savo turtingumą. Ypatingomis progomis jos puošiamos gėlėmis.Venecija – miestas Venecijos įlankos (Adrijos jūra) sudarytoje lagūnoje, išsidėstęs salelėse. Veneto regiono sostinė. Miestas yra didelis turistų traukos centras, visų pirma dėl unikalių savo kanalų.

Italų virtuvė pasižymi subtiliais patiekalais ir subalansuotais maisto produktais. Daugelis patiekalų žavi savo paprastumu ir lengvu gamybos procesu. Italai kur kas didesnį dėmesį skiria maisto puošybai, estetikai, stalo serviravimui ir pačiam valgymo malonumui.

Itališki pusryčiai gerokai skiriasi nuo amerikietiškų ar angliškų.

Colazione (pusryčiai) paprastai lengvi: capuccino (kava ir pienas) ir brioche (saldus pyragaitis) arba tiesiog espresso (mažytis puodelis itin stiprios juodos kavos).

Pranzo (pietūs) - tai pagrindinis dienos patiekalas (išskyrus didžiuosius miestus, kur dėmesys skiriamas vakarienei). Jie dažniausiai susideda iš antipasto (pirmas patiekalas) primo piatto ( makaronai, ryžiai ar sriuba), secondo piatto (mėsa arba žuvis) su contorno (daržovės ar salotos), tada frutta (švieži vaisiai). Pietūs baigiami puodeliu espresso, stikleliu grappa ar limoncine (saldžiarūgštis citrininis likeris).

Cena (vakarienė) panaši į pietus. Šiuo metu jaučiama tendencija per pietus tik užkąsti, paliekant valgymo malonumą vakarui.

Gelato (ledai) - Italijoje jų rūšių ir skonių yra šimtai, jais galima mėgautis bet kuriuo metu (miesto centre tikrai rasite ne vieną visą parą veikiančią ledų parduotuvę)

Klimatas, soil ir labai senos tradicijos - štai kas leidžia Italijai vadintis vyno šventove. Vynai čia turi vardus ir pavardes, jie garbinami ir puoselėjami - kaip ir dera šaliai, esančiai viena didžiausių šių gėrimų gamintojai pasaulyje. Vynai čia buvo gaminami jau prieš tris tūkstančius metų - pirmųjų civilizacijų palikti įrodymai liudija - jau tada buvo žinoma, kaip mėgautis dieviškuoju gėrimu. Senovės graikai tuometinę Romos imperiją vadino Enotria (vyno šalimi).

Per amžius tobulintos gamybos technologijos dabar kiekvienam šalies svečiui suteikia galimybę pasijusti antikos viešpačiu, ragaujant baltus, raudonus, rožinius vynus, skirtingus savo aromatu ir subtiliu skoniu.

 Kiti ne mažiau garsūs Italijos gėrimai - aperityvai, kurių pagrindu dažniausiai būna žymusis Pjemonto vermutas; putojantys vynai iš Pjemonto, Toskanos regionų ir salų. Taip pat nepraleiskite progos paragauti itališko alaus bei mineralinio vandens - liksite maloniai nustebinti jų puikiu skoniu.

Lankytinos vietos:

Didysis kanalas (Canal Grande) – pagrindinis Venecijos kanalas, savo vingiais įsirėžęs miesto centre. Ties šiuo 4 km ilgio kanalu kadaise kūrėsi įtakingiausios ir turtingiausios venecijiečių šeimos. Apžiūrėti prabangius, neretai auksu ir įmantriomis detalėmis išpuoštus namus patogu įsėdus į vandens autobusą vaporetto. Nors daugelis namų jau neteko buvusios didybės, o spalvos išbluko, tačiau plaukiant Didžiuoju kanalu galima padaryti puikių nuotraukų ir stebėti kanale verdantį gyvenimą.

Šv. Morkaus aikštė (Piazza San Marco) – didžiulė ir turistų mėgstama aikštė, kadaise Napoleono pavadinta „elegantiškiausia Europos svetaine“. Nuo seno San Marco rajonas buvo vienas svarbiausių Venecijoje. Aikštėje įsikūrę daugybė lauko kavinių. Tiesa, pasimėgavimas kavos puodeliu dažno lietuvio kišenei gali pasirodyti pernelyg didelis iššūkis.

Basilica San Marco – tai didinga Venecijos katedra, esanti Šv. Morkaus aikštėje. Šios didžiulės bažnyčios struktūra atitinka kryžiaus formą. Fasadas, kupolai ir sienos gausiai išpuošti mozaikomis, daugiausia atspindinčiomis bizantinio meno tradicijas. Pala d‘Oro – auksu ir brangakmeniais išdabintas bazilikos altorius. Bazilikos lobyne sukaupta bažnytinių vertybių ir brangakmenių kolekcija, joje saugoma daugiau kaip 100 relikvijų.

Piazza San Marco aikštėje iškilęs bokštas, arba Kampanilė, kurios viršūnėje įrengta apžvalgos aikštelė. Ši 99 m aukščio bokšto apžvalgos aikštelė apdovanoja kvapą gniaužiančiu Venecijos lagūnos vaizdu. Bokštas buvo restauruotas 16 a. po to, kai žemės drebėjimo metu apgriuvo ankstesnis bokštas-švyturys, pastatytas 12 a.

Dožų rūmai (Palazzo Ducale), pastatyti 11 a., buvo naudojami gynybiniams tikslams. Vėliau juos sunaikino gaisras, o dabartiniai gotikiniai rūmai datuojami 14-15 a. Šioje vietoje buvo įsikūrusi klestinčio miesto valdžia. Tad nenuostabu, kad rūmų viduje galima išvysti gausiai žymiausių to meto tapytojų dekoruotus kambarius ir sales. Atodūsių tiltu Dožų rūmai sujungti su buvusiu kalėjimu – per šį tiltą įtariamieji buvo vedami į tardytojų apklausas.

Rialto tiltas - 16 a. pabaigoje nutiestas Rialto tiltas (Ponte di Rialto) yra vienas iš labiausiai turistų lankomų objektų Venecijoje. Netoli šio tilto, kertančio Didįjį kanalą, veikia Rialto turgeliai, kuriuose galima įsigyti šviežių daržovių, žuvų ir kitų produktų.

Burano sala - trokštantys pabėgti nuo Venecijos šurmulio gali nuplauti iki Burano salos, kuri garsėja ne tik kanalais, bet ir itin spalvingais namais, kurie vilioja ne tik fotoaparatais apsiginklavusius turistus, bet ir menininkus iš viso pasaulio. Ši sala nuo Venecijos nutolusi apie 10 km, ją galima pasiekti plaukiant vaporetto. Burano saloje galioja labai griežtos taisyklės namų savininkams: norint perdažyti savo namą, reikia kreiptis į savivaldybę, kuri informuoja, kokia spalvą turėtų pasirinkti namo šeimininkas.

Akademijos galerijoje (Gallerie dell'Accademia) saugoma viena didžiausių meno kolekcijų Venecijoje. Ties Didžiuoju Kanalu įsikūrusioje galerijoje eksponuojami venecijiečių meno kūriniai. Šioje vietoje kadaise veikė Venecijos meno mokykla.

San Giorgio Maggiore – tai vienuolyno kompleksas, įsikūręs to paties pavadinimo saloje Venecijoje. 16 a. renesanso stiliaus bažnyčios baltos spalvos fasadas ryškiai kontrastuoja su salą supančiu melsvu lagūnos vandeniu. O idilišką vaizdą dar papildo rausva kampanilė - varpinės bokštas, nuo kurio viršūnės atsiveria puiki Venecijos panorama.